Interneto istorija

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 60-tųjų pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomumkacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Tokioms sąlygoms vienintelis sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „apklijuojamas” adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps — kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo umversitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraščio „Knight-Rider” straipsnį:

Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomatų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten duomenų porciją. jie turėjo parašyti „logwin” ir tikrinti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:

„Mes parašėme „L” ir telefonu paklausėme „Ar matote L?”
„Taip, mes matome L", išgirdome atsakymą.
„Mes parašėme „O” ir paklausėme „Ar matote O?”
„Taip, mes matome O".
„Tada mes parašėme G ir ryšys nutrūko”...
Taip prasidėjo revoliucija.

Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET — karinių užduočių vykdymui ir ARPANET — civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Tuo pat metų atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Inteneto. 1985 metais Internete buvo daugiau kaip 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kai Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesnį augimą charakterizuoja diagrama (šaltinis www.isoc.org), Tyrimai buvo vykdomi naudojantis dviem skaičiavimų metodikomis.
Interneto vartotojų skaičių įvertinti daug sunkiau. Pagal įvairius šaltinius, žmonių, periodiškai besinaudojančių kuria nors Interneto paslauga, gali būti keli šimtai milijonų (1999 m.). Laikoma, kad nuo 1990 metų šis skaičius kasmet dvigubėjo, dabar augimo tempai lėtėja.

1997 metu birželio 15 d. duomenimis tik kelios pasaulio šalys Afrikoje ir Azijoje neturėjo Intemeto ryšio, dabar tokiu neliko.
Viena žymiausių Interneto vystymo gairių — Vanevaro Buso ir Tedo Nelsono hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijai Internete vaizduoti 1990 metais (Tim Bemers-Lee, Robert Caillau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete buvo pavadinta „Pasaulinių voratinklių” (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos perziūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinojaus universitetas, 1993) tapo didžiausiu Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir greitai daugėja komercmių mazgų. Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją apie save Internete (tinklapiai, svetainės — home pages). Oficialiai Lietuva įsijungė į Internetą 1994 metais.